„Kokiomis nuotaikomis nepasiturintieji pasitinka Šv. Kalėdas? Kokie patiekalai būna ant jų šventinio stalo? Ar tiesa, kad artėjant didžiosioms žiemos šventėms, daugėja norinčiųjų daryti gera?“, – apie tai ir daugiau pasikalbėjome su socialiniais partneriais Labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“.
Kokiomis nuotaikomis Šv. Kalėdas pasitinka Jūsų remiami nepasiturintieji?
Kaip ir daugeliui žmonių, nepasiturintiesiems didžiosios žiemos šventės yra susikaupimo, apmąstymų bei susitikimų su artimaisiais metas. Lemputėmis papuoštos miestų gatvės kelia šventinę nuotaiką.Tačiau šalia viso to kalėdinis laikotarpis yra virtęs ir didžiausiu pinigų švaistymo vajumi. Nuolatinis prekybininkų skatinimas galvoti apie dovanas ar šventines pramogas, kai žmogaus kišenėje vos keli eurai, paramos gavėjus kartais ir liūdina. Šiuo laikotarpiu ypač sunku nepasiturinčioms, vaikus auginančioms šeimoms, nes tenka galvoti ne tik apie tai, ką padėti ant šventinio stalo, tačiau ir kokių dovanų jų vaikams atneš Kalėdų senelis ar kuo papuošti vaiką mokyklos karnavalui. Smagu, kad šventės atneša ir daugybę gerumo iniciatyvų, kviečiančių su nepasiturinčiaisiais pasidalinti savo laiku, maistu ar daiktais.Tad geradarių dėka Šv. Kalėdos daliai nepasiturinčiųjų gali tapti išties stebuklingu laikotarpiu.
Kaip kasmet atrodo nepasiturinčiųjų šventinis stalas?
Pernai pasiteiravome mūsų remiamų žmonių, kaip atrodo jų šventinis stalas. Jis toli gražu nėra nukrautas valgiais. Didžioji dalis nepasiturinčiųjų džiaugiasi, kad ant stalo gali padėti po vieną kuklų karštą patiekalą arba užkandį bei duonos riekelę. Ant nepasiturinčiųjų stalo dažniausiai sunku rasti saldėsių. Yra žmonių, kurių šventinis stalas būna padengtas tik parama gaunamais maisto produktais. Deja, yra ir tokių, kurie patys visai neišgali pasiruošti vaišių, tad jų šventinis stalas – tik dubenėlis karštos sriubos labdaros valgykloje.
Ar galite pasakyti, kad Šv. Kalėdos – tai metas, kai daugėja norinčiųjų daryti gerus darbus?
Norinčiųjų daryti gera yra visuomet, tačiau ne visada jie atranda laiko ar ne visuomet žino, kur ir kaip galima prisidėti savanorišku darbu ar auka. Tiesa, prieš Kalėdas pastebime didesnį įmonių aktyvumą. Jos rengia labdaringus kalėdinius vakarus ar aktyviau skatina darbuotojus savanorišku darbu prisidėti prie organizacijos veiklos.
Kaip sekasi pritraukti žmones imtis savanoriškos veiklos ne tik per žiemos šventes?
Džiaugiamės, kad vis daugėja sąmoningų žmonių, kuriuos pas mus atveda ne reklamos, o jiems rūpimi dalykai – vieniems labai svarbi kova su maišto švaistymu, kitiems – galimybė padėti nepasiturintiesiems, turime ir tokių, kurie ateina susipažinti, pabendrauti, pabūti ir tuo pačiu padaryti naudingą darbą ar nori tikslingai išnaudoti savo pomėgį, pavyzdžiui, vairuoti autobusiuką. Savanoriai senjorai čia taip pat randa privalumų ir prasmingai leidžia laiką – nepraranda darbo įgūdžių, išmoksta naujų dalykų. Kaip juokavo jau gerokai septyniasdešimtmetį pralenkęs savanoris Romas - senatvėje laiko turi daugiau negu proto, kad sugalvotum ką su tuo laiku daryti, todėl savanorystė puikiai sprendžia šią problemą. Galime pasidžiaugti išties gausiu savanorių būriu, jų skaičiuojame daugiau nei du su puse tūkstančio, o per vieną žinomiausių mūsų renginių – „Maisto banko“ akciją, mums talkina daugiau nei aštuoni tūkstančiai savanorių. Tačiau reikia pripažinti, kad nuolat skubantis ir besikeičiantis pasaulis vis sunkiau žmonėms leidžia atrasti papildomo laiko, tad nemaža dalis mūsų savanorių yra nuolat besikeičiantys. Vasaromis sandėlius užplūsta atostogaujantys moksleiviai, studentai, tačiau dėl savaime suprantamų priežasčių jų labai sumažėja prasidėjus rugsėjui. Taip pat dažnokai jaučiame savanorių-vairuotojų stygių. Tai labai atsakinga ir įpareigojanti savanorio pozicija. Mūsų vairuotojai kiekvieną dieną su organizacijos autobusiukais vyksta į prekybos tinklus paimti maisto produktų. Jei vienas iš šios pozicijos savanorių sugalvotų neateiti, stotų visas mūsų darbas. Todėl savanoriams nuolatos rengiame įvairius apmokymus, atnaujiname jų žinias maisto saugos, sandėliavimo ir kitais klausimais. Taip pat organizuojame neformalius susitikimus, kurių metu jie dar geriau gali vienas kitą pažinti. Siekiame, kad kiekvienas iš jų jaustųsi pilnaverte organizacijos dalimi.
Kaip keičiasi „Maisto banko“ kasdienė veikla artėjant Šv. Kalėdoms?
„Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka, išrūšiuoja ir tą pačią dieną nepasiturinčiaisiais besirūpinančioms socialinėms organizacijoms perduoda apie 15 tonų dar tinkamo vartoti, tačiau dėl trumpo galiojimo termino nebespėjamo parduoti maisto. Šventiniu laikotarpiu, ypatingai tarpušvenčiu, surenkamo maisto kiekis stipriai išauga, tad „Maisto banke“ turime sutelkti visas pajėgas, kad šį maistą spėtume paimti, išrūšiuoti ir dar tinkamą vartoti perduoti nepasiturintiems – priešingu atveju keliolika tonų maisto kiekvieną dieną būtų tiesiog išmetama. Drauge su tokiais partneriais kaip Humana Baltic sprendžiame šią problemą ir per Šv. Kalėdas žadame padaryti viską, kad tinkamas vartoti maistas nugultų ant nepasiturinčiųjų stalų.
Humana Baltic bendradarbiauja su šiuo labdaros ir paramos fondu ir, remdama jo veiklą, siekia padėti perduoti daugiau maisto nepasiturintiesiems. Projekto metu 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesiais papildomai buvo surinkta daugiau nei 293 tonos maisto, kuris per 265 socialinės veiklos organizacijas buvo išdalintas daugiau nei 26 tūkstančiams gyventojų visoje Lietuvoje.