Vieni iš svarbiausių prekybos dėvėtais drabužiais naudos gavėjų yra Afrikos šalių gyventojai. Afrika yra antroji pasaulyje pagal importuojamų dėvėtų drabužių kiekį pasaulyje, tad šis verslas yra gyvybiškai svarbus aprangos ir pajamų šaltinis milijonams žemyno gyventojų.
Prekyba dėvėtais drabužiais yra didelis verslas, kuris sparčiai auga, o per ateinantį dešimtmetį jo apimtys turėtų padvigubėti. Dėvėti drabužiai yra pigesni, todėl jų gali įsigyti žmonės, kurių galimybės įsigyti brangesnių naujų drabužių yra ribotos. Dėvėti drabužiai yra kokybiški, dažnai tarnauja ilgiau nei pigūs nekokybiški nauji, jie labai įvairūs ir unikalūs. Tai lemia, kad dėvėtus drabužius renkasi mažas pajamas gaunantys Afrikos šalių gyventojai.
Dėvėtų drabužių pardavimas dėvėjimui svarbus ir naudingas dėl keleto priežasčių. Tekstilės produktams pagaminti suvartojama daug vandens, o medvilnei bei kitiems pluoštams išauginti reikia daug žemės. Renkantis dėvėtus drabužius, veiksmingai tausojami gamtiniai ištekliai. Dėvėtų drabužių pardavimas pakartotiniam dėvėjimui išsaugo juos nuo išmetimo į sąvartyną ar sudeginimo krosnyje, tuo pačiu veiksmingai mažindamas gamtinių išteklių eikvojimą bei aplinkos taršą.
Turtingesnių šalių namų ūkiuose susikaupia drabužių perteklius. Žmonės supranta, kad jiems nereikalingais tapę drabužiai yra geri, todėl linkę juos kam nors atiduoti, geranoriškai padovanoti pakartotiniam naudojimui. Užuot išmetę su kitomis buities atliekomis podraug, žmonės atneša ir palieka jiems nereikalingus, bet gerus drabužius specialiuose tekstilės gaminių surinkimo konteineriuose. Įdėti į surinkimo konteinerius drabužiai dažniausiai yra švarūs, nesudėvėti.
Neatlyginamai paliktieji, padovanotieji drabužiai surenkami ir išrūšiuojami rūšiavimo centruose. Užuot pavertus juos atliekomis, drabužiai išrūšiuojami pardavimui kaip surinkimo šalyje, taip ir eksportui. Pardavus galutiniams vartotojams, padidinamas tekstilės gaminių gyvavimo ciklas, dėvėti drabužiai atgimsta iš naujo. Be to, ilgėjant tekstilės gaminių gyvavimo ciklui, mažėja poreikis gaminti daugiau naujų, kas savo ruožtu skatina gamtinių išteklių tausojimą.
Prekyba dėvėtais drabužiais yra didelė industrija, kurianti darbo vietas. Žmonės šiame pramonės sektoriuje įdarbinami dėvėtus drabužius surinkti, transportuoti, rūšiuoti, valyti, taisyti ir parduoti. Spėjama, kad visame Afrikos žemyne šiame pramonės sektoriuje darbuojasi keli milijonai žmonių. Ši veikla lengvai prisitaiko prie vietos galimybių ir puikiai veikia neformalaus ir smulkaus verslo sąlygomis, o tai yra gyvybiškai svarbu Afrikos šalims, turinčioms ribotas formalaus įdarbinimo galimybes. Prekyba užtikrina pajamas milijonams namų ūkių, skatina gyventojų savarankiškumą ir verslumo įgūdžius.
Be to, prekyba dėvėtais drabužiais svarbi ir socialiniu požiūriu. Ji puikiai prisitaiko prie vietos vartotojų poreikių ir galimybių, užtikrina, kad net ir neturtingi žmonės gali išsirinkti drabužių patys ir apsirengti pagal vietos aprangos kodo standartus. Galimybės prekiauti dėvėtais drabužiais stiprina demokratiją ir lyčių lygybę. Įprastai, didžiausios naudos gavėjos yra moterys, nes jos rūpinasi ne vien savo, bet ir vaikų ir kitų šeimos narių apranga. Kai žmogus gali išsirinkti drabužį pats sau ir jį įsigyti, stiprėja jo savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Dėvėti drabužiai yra labai svarbūs Afrikos šalių ekonomikoje, nes tai itin svarbus mokestinių pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, Kenijos vyriausybė iš dėvėtų drabužių importo 2021 m. surinko mokesčių daugiau nei 100 milijonų JAV dolerių. Tanzanijoje šios rūšies nacionalinės pajamos siekė apie 73,4 mln. Šios pajamos skiriamos finansuoti nacionalines švietimo, sveikatos priežiūros ir infrastruktūros vystymo programas.
Tiesa, kartais galima išgirsti susirūpinimą, kad prekyba dėvėtais drabužiais trukdo suklestėti vietos tekstilės pramonei. Vis dėlto, naujausių mokslinių tyrimų ataskaitose pabrėžiama, kad tam nepakanka įrodymų. Priešingai, tyrimų duomenys patvirtina faktą, kad abu sektoriai gali egzistuoti kartu ir klestėti, praturtindami vienas kitą. Be to, tyrimai atskleidžia, jog, priešingai, nei buvo teigiama, dėvėti drabužiai nesudaro reikšmingo atliekų kiekio.
Prekyba dėvėtais drabužiais yra svarbi pasaulio ekonomikos dalis, ir, tikėtina, ateityje taps dar svarbesnė. Augant pasaulio gyventojų skaičiui, tikėtina, augs ir dėvėtų drabužių poreikis.
Apskritai, dėvėtų drabužių pakartotinis dėvėjimas ir jų gyvavimo ciklo prailginimas pasirodė esąs puikus būdas (1) tausoti gamtinius išteklius, (2) atverti galimybes milijonams žmonių įsigyti geros kokybės drabužių ir 3) skatinant ekonomikos augimą, atverti vystymosi galimybes bei užtikrinti ekonominį stabilumą mažų pajamų šalyse.
Tekstas publikuotas HPP Baltic 2022 m. ataskaitoje